Santrauka.

Vilniaus susisiekimo problemas sukūrė ir toliau kurs gyventojų mobilumas ir pasirenkamos susisiekimo priemonės, taip pat ir gyvenimo būdas urbanistinės struktūros, gatvių tinklo ir kitokio tipo aplinkoje. Tokios visumos reguliavimas (valdymas) ir yra problemų sprendimo raktas. Dabartinėse diskusijose apie tokią visumą arba apie tramvajaus, metropoliteno funkcionavimo aplinką neužsimenama. Problemos sprendimui priskirtinos pastangos rasti tinkamas viešojo ir asmeninio susisiekimo sistemų išvystymo proporcijas. Straipsnyje nagrinėjama socialinė ir politinė susisiekimo sistemos aplinka, susisiekimo kokybė, faktinis transporto priemonių srautas ir vežimų galia, mobilumo valdymas, urbanistinės struktūros svarba apskritai ir konkrečiai Vilniaus atveju. Pateikiami pasiūlymai ir argumentai tramvajaus diegimo klausimu.